Žingsnis nuo bordiūro, koja pasisuka į vidų, aštrus skausmas ir po penkiolikos minučių — patinimas ties kaulo išsikišimu. Toks scenarijus kartojasi taip dažnai, kad daugelis jį laiko smulkmena. Dalis atvejų tokia ir yra. Kita dalis — nediagnozuotas lūžis arba raiščio plyšimas, kuris po kelių savaičių virsta nuolat nestabilia čiurna.

Skirtumas tarp šių dviejų grupių nustatomas ne pagal skausmo stiprumą, o pagal kelis konkrečius požymius.

Kada apžiūra būtina, o ne pageidautina

Traumatologijoje naudojami paprasti kriterijai, padedantys nuspręsti, ar reikalingas rentgenas.

Pirmas — negalėjimas atsiremti į koją. Jeigu iškart po traumos ir vėliau nepavyksta žengti keturių žingsnių, tai savarankiškas kreipimosi pagrindas.

Antras — skausmas paspaudus kaulinius išsikišimus čiurnos šonuose arba pėdos kraštuose. Skausmingi minkštieji audiniai ir skausmingas kaulas vertinami skirtingai.

Trečias — matoma deformacija arba nenatūrali sąnario padėtis. Tokiu atveju koją reikia imobilizuoti ir vykti į gydymo įstaigą, nieko netaisant savarankiškai.

Ketvirtas — tirpimas, pirštų blyškumas ar šaltumas. Tai požymiai, kurių laukti negalima.

Ir penktas — greitai augantis, ryškus patinimas su kraujosruva. Jis dar nereiškia lūžio, bet reiškia, kad pažeidimas nėra menkas.

Ką daryti pirmomis valandomis

Nutraukti veiklą. Tęsti žaidimą ar bėgimą „kol nesukietėjo” yra dažniausia klaida, dėl kurios lengvas pažeidimas tampa sunkesniu.

Pakelti koją aukščiau širdies lygio, kai tik įmanoma. Tai paprasčiausias būdas riboti patinimą.

Apsaugoti sąnarį nuo pakartotinio pasisukimo. Elastinis tvarstis ar įtvaras suteikia atramą, tačiau tvarstis neturi būti veržiamas taip, kad pirštai imtų tirpti.

Šaldymas gali sumažinti skausmą, tačiau ledą reikia dėti per audinį, ne tiesiai ant odos, ir trumpais periodais. Šildyti, trinti ar masažuoti šviežią traumą pirmomis paromis nederėtų.

Skausmą malšinančių vaistų klausimu verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju, ypač jeigu vartojami kiti vaistai.

Kodėl visiškas nejudrumas nebėra rekomendacija

Ilgą laiką buvo įprasta koją tiesiog „ramybėje palaikyti” kelias savaites. Šiuolaikinė praktika kitokia.

Pirmosios paros — apsauga ir apkrovos ribojimas. Toliau, kai skausmas leidžia, palaipsniui grąžinamas judesys ir dalinis rėmimasis, nes visiškas nejudrumas silpnina raumenis ir lėtina audinių gijimą.

Tai nereiškia, kad reikia treniruotis per skausmą. Riba paprasta: judesys, kuris nesukelia aštraus skausmo ir nedidina patinimo kitą dieną, dažniausiai yra saugus, o tikslią programą turėtų nustatyti specialistas.

Kodėl pakartotiniai patempimai kartojasi

Po čiurnos traumos dažnai nukenčia ne tik raištis, bet ir padėties pojūtis — gebėjimas nesąmoningai jausti sąnario padėtį erdvėje.

Jeigu šis pojūtis neatstatomas, koja reaguoja lėčiau, ir tas pats nelygumas vėl sukelia pasisukimą. Būtent taip susiformuoja lėtinis nestabilumas, kai žmogus sako, kad čiurna „pati išeina”.

Pusiausvyros pratimai, atramos ant vienos kojos ir palaipsnis krūvio didinimas šią funkciją treniruoja. Tai dažniausia priežastis, dėl kurios po traumos rekomenduojama kineziterapija — ne dėl skausmo, o dėl to, kad kitas patempimas neįvyktų.

Kuo skiriasi tvarstis, įtvaras ir imobilizacija

Trys skirtingos priemonės, kurios kasdienėje kalboje dažnai suplakamos į vieną.

Elastinis tvarstis suteikia lengvą palaikymą ir šiek tiek riboja patinimą. Jis nefiksuoja sąnario ir netinka tada, kai įtariamas rimtesnis pažeidimas.

Įtvaras riboja judesį konkrečia kryptimi — dažniausiai neleidžia pėdai vėl pasisukti į vidų, bet leidžia lenkti ir tiesti. Būtent todėl jis dažnai naudojamas grįžtant prie krūvio.

Standi imobilizacija, įskaitant individualiai gaminamas longetes, taikoma esant lūžiams ar sunkiems raiščių pažeidimams, ir ją skiria gydytojas po tyrimų.

Namuose savarankiškai renkantis paprastai kalbama tik apie pirmąsias dvi priemones, o trečioji nėra pasirinkimo klausimas.

Kada verta grįžti pas specialistą

Jeigu po dviejų ar trijų savaičių atrama į koją vis dar skausminga.

Jeigu patinimas nemažėja arba grįžta po kiekvienos ilgesnės dienos.

Jeigu sąnarys jaučiasi nestabilus, ypač einant nelygiu paviršiumi.

Ir jeigu tas pats patempimas kartojasi trečią ar ketvirtą kartą. Tai jau ne atsitiktinumas, o funkcijos problema, kurią verta įvertinti.

Tokiais atvejais naudinga, kad apžiūra, tyrimai ir tolesnis planas įvyktų vienoje vietoje: bendrą vertinimą — nuo echoskopijos ar rentgeno iki įtvaro parinkimo ir kineziterapijos programos — vienu vizitu gali atlikti ortopedijos centras Vilniuje, kuriame dirba ir ortopedai traumatologai, ir reabilitacijos specialistai.

Ko nedaryti pirmomis paromis

Nemasažuoti ir netrinti šviežio patinimo. Tai nepagreitina gijimo ir gali padidinti kraujosruvą.

Nekaitinti — nei šildančiu pleistru, nei vonia, nei pirtimi. Šiluma plečia kraujagysles ir stiprina patinimą.

Nedėti ledo tiesiai ant odos ir nelaikyti jo ilgai. Nušalimas yra reali rizika, ypač jeigu jutimas sumažėjęs.

Ir nepersirišti tvarsčio per stipriai. Jeigu pirštai tirpsta, blykšta arba dilgčioja, tvarstį reikia atlaisvinti nedelsiant.

Ką verta pasiimti

Dauguma čiurnos patempimų gyja be jokių sudėtingų intervencijų. Problema kyla dviem atvejais: kai lūžis lieka nepastebėtas ir kai po gijimo neatstatoma sąnario funkcija.

Pirmąjį atskiria apžiūra ir, prireikus, rentgenas. Antrąjį — palaipsnis grįžimas prie krūvio ir pusiausvyros treniravimas.

Skubėjimas grįžti į normalų ritmą per pirmąsias dienas ir vengimas judėti po jų yra dvi priešingos klaidos, kurios abi baigiasi tuo pačiu: čiurna, kuria nebegalima pasitikėti.

Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Patyrus traumą ir esant išvardytiems požymiams, kreipkitės į gydymo įstaigą.