Prieš penkiolika metų šildymo katilo pasirinkimą lėmė kaina ir galia. Šiandien prie jų prisidėjo trečias, anksčiau beveik neegzistavęs kriterijus – tarša. Ir jis pakeitė ne tik katilus, bet ir visą rinką.

Priežastis – Europos Sąjungos reikalavimai, uždraudę prekiauti nešvariausiais įrenginiais. Rezultatas matomas kiekvienoje parduotuvėje: senų, dūmijančių katilų ten tiesiog nebėra.

Ką reiškia emisijų klasė

Kietojo kuro katilų tarša matuojama pagal standartą, skirstantį įrenginius į klases pagal išmetamų teršalų kiekį. Aukščiausia yra 5 klasė, žyminti mažiausiai teršiančius katilus.

Skirtumas tarp klasių didžiulis. Senas, jokios klasės neatitinkantis katilas į orą išmeta kelis kartus daugiau anglies monoksido ir kietųjų dalelių nei šiuolaikinis 5 klasės įrenginys. Būtent dėl to daugelyje šalių senų katilų naudojimas ribojamas arba visai draudžiamas.

Skirtumą pastebi ne tik prietaisai, bet ir kaimynai. Senas katilas dažnai išduoda save tirštais, aitriais dūmais, o modernus 5 klasės įrenginys degina kurą kur kas švariau, todėl matomų dūmų ir kvapo lieka gerokai mažiau. Tankiai apgyvendintose vietovėse tai turi tiesioginę reikšmę oro kokybei.

Būtent čia granuliniai katilai šildymui turi pranašumą: automatinis, tolygus degimas su optimaliu oro padavimu užtikrina švaresnį degimo procesą nei rankinis malkų kūrenimas, todėl kokybiškos granulinės sistemos lengvai atitinka aukščiausią klasę.

Ekodizaino reikalavimai

Antrasis sluoksnis – vadinamieji ekodizaino, arba ekologinio projektavimo, reikalavimai. Jie nustato ne tik taršos, bet ir minimalaus naudingumo ribas.

Kietojo kuro katilams šie reikalavimai Europos Sąjungoje taikomi nuo 2020 metų. Praktiškai tai reiškia, kad naujas katilas privalo būti ir pakankamai švarus, ir pakankamai efektyvus – neatitinkantys įrenginiai iš rinkos pašalinami.

„Reglamentavimas padarė tai, ko rinka pati nebūtų padariusi taip greitai. Per kelerius metus vidutinio parduodamo katilo švarumas ir efektyvumas pasikeitė iš esmės”, – teigia aplinkosaugos specialistas.

Kodėl biomasė laikoma neutralia

Atskiras klausimas – anglies dioksidas. Čia kietojo kuro ir dujų logika skiriasi iš esmės.

Deginant medienos granules, į atmosferą patenka tiek anglies dioksido, kiek augalas sugėrė augdamas. Todėl biomasė įprastai laikoma beveik neutralia anglies dioksido požiūriu – jos deginimas neprideda naujo, milijonus metų po žeme buvusio anglies. Gamtinės dujos, priešingai, yra iškastinis kuras, kurio deginimas išskiria seniai sukauptą anglį.

Tai nereiškia, kad viena technologija paprasčiausiai geresnė. Kiekviena turi savo pusę: biomasė laikoma atsinaujinančia, tačiau degdama išskiria kietųjų dalelių; dujos švaresnės degimo vietoje, bet priskiriamos iškastiniam kurui.

Kodėl senų katilų keitimas apsimoka

Griežtėjančios normos turi ir tiesioginę praktinę pusę – jos skatina keisti senus katilus naujais, ir šis keitimas dažnai apsimoka ne tik dėl švaresnio oro.

Senas, jokios klasės neatitinkantis katilas paprastai turi ir prastą naudingumą – didelė dalis kuro energijos išlekia pro dūmtraukį. Pakeitus jį šiuolaikiniu, tuo pačiu metu sumažėja ir tarša, ir kuro sąnaudos. Kai kuriose šalyse tokį keitimą papildomai skatina parama, dengianti dalį įrangos kainos.

Rezultatas dvigubas: mažiau teršalų į orą ir mažesnės sąskaitos už kurą. Būtent dėl šio derinio senos sistemos keitimas dažnai atsiperka greičiau, nei atrodo iš pradžių.

Ką tai reiškia perkant

Perkant naują katilą, taršos reikalavimai iš esmės apsaugo pirkėją – rinkoje nebelieka nešvariausių, neefektyvių įrenginių.

Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma, katilo klasė turi būti nurodyta dokumentuose. Antra, deklaruojami rodikliai pasiekiami tik naudojant tinkamą kurą – prasta kuro kokybė padidina taršą nepriklausomai nuo katilo klasės. Trečia, senos sistemos keitimas nauja dažnai reiškia ne tik švaresnį orą, bet ir mažesnes kuro sąnaudas dėl geresnio naudingumo.

Rinkos pusėje išsiskiria ir dujinė kryptis. Degimo vietoje mažiausiai kietųjų dalelių išskiria dujiniai katilai namams, todėl tankiai apgyvendintose vietovėse, kur oro kokybė jautri, jie dažnai tampa pageidaujamu sprendimu – su sąlyga, kad prie namo prieinamas dujų tinklas.

Ką verta įsidėmėti

Taršos normos per keliolika metų tyliai perrašė šildymo katilų rinką. Nešvarūs įrenginiai iš jos pasitraukė, o likę privalo atitikti ir taršos, ir efektyvumo ribas.

Pirkėjui tai naudinga: šiuolaikinis katilas beveik neišvengiamai bus švaresnis ir taupesnis nei prieš dešimtmetį. Svarbiausia – įsitikinti, kad dokumentuose nurodyta klasė atitinka, ir naudoti kokybišką kurą, be kurio net geriausias katilas neveiks taip, kaip žadama.

Ateities kryptis aiški: reikalavimai laikui bėgant tik griežtėja. Todėl renkantis katilą ilgam verta žiūrėti ne į minimalią leistiną ribą, o į aukštesnę klasę – ji ne tik švaresnė šiandien, bet ir mažiau rizikuoja pasenti pasikeitus normoms.