Prieš kelerius metus atsakymas į šį klausimą buvo gana paprastas. Dauguma gyventojų pirmiausia laukdavo kvietimo, pateikdavo paraišką ir tik tuomet pradėdavo planuoti investiciją. Tiesa, keičiantis paramos administravimo tvarkai pasikeitė ir pati logika. Šiandien vis daugiau žmonių nustemba sužinoję, kad tam tikrais atvejais APVA parama saulės elektrinei gali būti skiriama jau po to, kai sistema yra sumontuota ir pradėjusi veikti. Būtent ši aplinkybė pastaruoju metu kelia daugiausia klausimų.

Tai nėra atsitiktinis sprendimas. Europos Sąjunga vis dažniau pereina prie modelio, kai finansuojami jau įgyvendinti projektai, taip siekiant supaprastinti administravimą ir užtikrinti, kad parama būtų skiriama realiai įgyvendintoms investicijoms, o ne tik planams.

Parama tampa tik viena dėlionės dalimi

Energetikos rinka šiandien atrodo visai kitaip nei prieš dešimtmetį. Tuomet didžiausias dėmesys buvo skiriamas pačiai galimybei įsirengti elektrinę, o dabar vis dažniau kalbama apie efektyvų energijos vartojimą, kaupimo sistemas ir išmanų elektros valdymą.

Atsakymas į klausimą, ar galima gauti APVA parama saulės elektrinei jau po jos įrengimo, šiandien yra teigiamas, tačiau tik laikantis konkretaus kvietimo sąlygų. Svarbiausia suprasti, kad pati paramos sistema pasikeitė. Ji orientuota ne į būsimus planus, o į jau įgyvendintus projektus. Dėl šios priežasties gyventojams tenka dar atidžiau sekti kvietimų sąlygas ir terminus, nes būtent jie gali lemti, ar investicija bus kompensuota.

Per vienerius metus Lietuvoje atsirado apie 40 tūkst. naujų gaminančių vartotojų. Sparčiai augantis jų skaičius atspindi vis didesnį investavimą į saulės elektrines.

Kodėl pasikeitė paramos logika?

Ankstesniais metais nemaža dalis paramos schemų buvo grindžiamos išankstiniu finansavimo rezervavimu. Gyventojai laukdavo kvietimo, pateikdavo paraiškas ir tik po to galėdavo pradėti darbus. Toks modelis dažnai reiškė ilgesnius terminus ir didesnę administracinę naštą. Pastaraisiais metais pasirinktas kitoks kelias. Dabartiniuose kvietimuose projektas turi būti baigtas: elektrinė įrengta, prijungta ir parengta naudoti, o paraiška bei mokėjimo prašymas pateikiami kartu. Kitaip tariant, pirmiausia įgyvendinama investicija, o tik tuomet kreipiamasi dėl kompensacijos.

Toks modelis nėra išskirtinis Lietuvai. Panašios praktikos vis dažniau taikomos ir kitose Europos valstybėse, kuriose siekiama paspartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą bei sumažinti biurokratinių procedūrų skaičių.

Ar tai reiškia, kad kompensacija priklauso visiems?

Ne visai. Nors projektas gali būti įgyvendintas iki paraiškos pateikimo, tai nereiškia, kad kompensacija garantuojama automatiškai. Kiekvienas APVA kvietimas turi aiškiai nustatytas sąlygas nuo tinkamų finansuoti išlaidų iki reikalavimų pareiškėjui ir elektrinei. Taip pat svarbu įvertinti kvietimo terminus bei finansavimo intensyvumą. Jeigu paraiška pateikiama jau pasibaigus kvietimui arba nebeatitinka konkretaus kvietimo reikalavimų, investicija gali likti nekompensuota. Būtent dėl šios priežasties ekspertai rekomenduoja susipažinti su galiojančiomis finansavimo sąlygomis dar prieš pradedant darbus, net jeigu paraiška bus teikiama tik vėliau.

Veesla.lt nuotrauka

Lietuva seka bendrą Europos kryptį

Per pastarąjį dešimtmetį saulės energetika Europoje augo sparčiau nei daugelis prognozavo. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, saulės elektrinės šiandien yra sparčiausiai pasaulyje diegiama elektros gamybos technologija, o didžioji dalis naujų atsinaujinančios energetikos pajėgumų tenka būtent šiam sektoriui.

Lietuva šiame kontekste išsiskiria ypač sparčiu augimu. Per kelerius metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo kelis kartus, o įrengta saulės elektrinių galia jau skaičiuojama gigavatais. Toks augimas paskatino keisti ir paramos administravimo modelį. Pagrindinis tikslas tapo kuo greičiau į rinką įvesti naujus gaminančius vartotojus, kartu išlaikant aiškią projektų kontrolę. Šiandien parama nebėra vienintelė priežastis investuoti į nuosavą elektros gamybą. Mažėjant technologijų kainoms ir didėjant jų efektyvumui, vis daugiau gyventojų sprendimą priima vertindami ilgalaikę ekonominę naudą, o kompensaciją laiko papildomu privalumu.

Kodėl delsti kartais rizikingiau nei investuoti?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti logiška palaukti naujo kvietimo ir tik tuomet pradėti projektą, tačiau praktikoje toks sprendimas ne visada pasiteisina. APVA kvietimai turi ribotą finansavimą, todėl susidomėjimas jais dažnai būna itin didelis. Ankstesniais metais ne vienas kvietimas buvo sustabdytas gerokai anksčiau nei planuota, nes visa numatyta suma buvo rezervuota per trumpą laiką.

Kita vertus, skubėti taip pat nereikėtų. Investicija į saulės energetiką planuojama ne vieniems metams, todėl svarbiau pasirinkti tinkamą sistemos galią, įvertinti elektros poreikį ir tik tada priimti galutinį sprendimą.