Rūta Vaitkevičienė

Vilnietė Ingrida kiekvieno mėnesio 10 dieną atsidarydavo banko programėlę taip, lyg atplėštų gydytojo voką su tyrimų rezultatais. Atlyginimas jau būdavo atėjęs, tačiau iki kito mokėjimo likdavo mažiau nei šimtas eurų — visa kita jau būdavo pasidalijusios trys skirtingos įmokos. „Nesijaučiau vargšė. Tiesiog nuolat pavargusi skaičiuoti”, — prisipažįsta moteris.

Ingridos istorija toli gražu ne išimtis. Vis daugiau dirbančių žmonių gyvena nuolatinėje įtampoje ne todėl, kad uždirba per mažai, o todėl, kad jų pajamos kas mėnesį susmulkinamos į kelias atskiras įmokas: telefonas išsimokėtinai, senesnė vartojimo paskola remontui, automobilio lizingas. Kiekvienas įsipareigojimas atskirai atrodo nekaltas, bet susidėję jie sukuria slogų jausmą, kad biudžetas niekada iki galo nepriklauso pačiam žmogui.

Psichologai šį reiškinį vadina finansiniu triukšmu. Tai ne skola kaip tokia, o daugybė mažų priminimų — skirtingos datos, skirtingi kreditoriai, skirtingos sumos, — kurie protą laiko įtampoje net tada, kai bendra skola visai nedidelė. Iš šalies žmogus atrodo mokus, bet viduje jaučiasi kaip žonglierius, kuriam niekada nevalia numesti nė vieno kamuoliuko.

„Į konsultacijas dažniausiai ateina ne tie, kurie prasiskolino iki kaklo, o tie, kurie tiesiog pavargo galvoti apie pinigus, — pasakoja asmeninių finansų konsultantė Aistė Rimkuvienė. — Žmogus turi tris ar keturias įmokas, kiekviena atskirai visai pakeliama, bet kartu jos suvalgo visą laisvą laiką galvoje. Pirmas žingsnis beveik visada tas pats — reikia viską išsivyniuoti ir pamatyti realų vaizdą.” Anot jos, būtent pačio vaizdo neaiškumas, o ne skaičiai, dažniausiai ir yra tikroji nerimo priežastis.

Kodėl kelios mažos įmokos vargina labiau nei viena didelė

Tyrimai rodo, kad daugumą žmonių labiausiai slegia ne suma, o neapibrėžtumas. Kai mokėjimai išsibarstę per visą mėnesį, sunku suplanuoti net paprastą savaitgalio išvyką, nes niekada nežinai, kuri diena bus „tuščia”. Būtent todėl finansų konsultantai pastaruoju metu vis garsiau kalba apie tvarką, o ne vien apie taupymą.

Tvarkos paieška dažnai prasideda nuo labai paprasto veiksmo — visų įsipareigojimų surašymo į vieną lapą. Kai Ingrida tai pagaliau padarė, paaiškėjo, kad ji moka trims skirtingoms įstaigoms, o bendra mėnesio suma nėra tokia grėsminga, kokia atrodė. Grėsmingas buvo tik jos išsibarstymas.

Yra ir kita, tylesnė problema — vengimas. Nemaža dalis žmonių tiesiog nustoja žiūrėti į sąskaitas, nes žiūrėti nemalonu. Finansų specialistai tai vadina „stručio poza”: kol nematau, tarsi ir nėra. Deja, būtent taip mažos palūkanos virsta didelėmis, o pamiršti mokėjimai — delspinigiais.

Vienas sprendimas, apie kurį verta bent pasidomėti

Kai keli kreditai jau egzistuoja, vienas iš būdų susigrąžinti aiškumą — juos apjungti. Kasdienėje kalboje vis dažniau girdimas ir lengvas paskolų refinansavimas, kai keli esami įsipareigojimai perkeliami pas vieną kreditorių ir virsta viena mėnesio įmoka su viena data.

Skamba patraukliai, todėl natūralu, kad kyla klausimas — kaip veikia vartojimo paskolų refinansavimas? Iš esmės naujas kreditorius padengia senuosius įsipareigojimus, o žmogus toliau moka tik jam — pagal iš naujo suderintas sąlygas. Kartais sumažėja mėnesio įmoka, kartais — bendra permoka, o kartais tiesiog atsiranda tai, ko labiausiai trūko: viena suma ir viena diena kalendoriuje.

Kada tai padeda, o kada — tik atideda problemą

Vis dėlto tai ne stebuklingas mygtukas. Prieš apsisprendžiant verta atidžiai palyginti bendrą permoką, o ne vien mėnesio įmoką: ilgesnis terminas su mažesne įmoka kartais reiškia, kad galiausiai grąžinsi daugiau. Būtina perskaityti sutartį iki paskutinės eilutės, pasidomėti sutarties sudarymo mokesčiais ir sąžiningai įvertinti, ar nauja įmoka telpa į realų, o ne į norimą biudžetą.

Finansinio raštingumo ekspertai pataria laikytis paprastos taisyklės: kreditus verta jungti tada, kai tikslas yra tvarka ir aiškumas, o ne noras „atlaisvinti” pinigų naujoms išlaidoms. Antruoju atveju žmogus neretai atsiduria ten pat, tik su ilgesniu grąžinimo terminu ir tuo pačiu nerimu.

Svarbu ir tai, kad ne kiekvienam šis kelias tinka. Jei skola viena ir nedidelė, paprasčiausia ją tiesiog toliau grąžinti. Jungimas prasmingiausias tada, kai kreditų yra keli, o jų datos ir sąlygos labiausiai vargina.

Prieš pasirašant naują sutartį verta atlikti keturis paprastus veiksmus. Pirma — surašyti visus esamus kreditus su likusiomis sumomis, palūkanomis ir terminais. Antra — susumuoti, kiek iš tikrųjų permokama dabar. Trečia — paprašyti naujo pasiūlymo ir palyginti ne tik mėnesio įmoką, bet ir bendrą permoką iki pat termino pabaigos. Ketvirta — įsitikinti, kad naujoji įmoka telpa į biudžetą net ir tą mėnesį, kai atsiranda netikėta išlaida: sugedęs automobilis ar vaiko dantų gydymas. Jei skaičiai sutampa, sprendimas dažniausiai būna ne emocinis, o racionalus.

Finansų specialistai priduria dar vieną, dažnai pamirštamą patarimą: sujungus kreditus, atlaisvintų pinigų nevalia iškart „paskirti” naujam pirkiniui. Būtent čia daugelis suklysta ir po pusmečio vėl turi tas pačias tris įmokas, tik prie jų prisideda ketvirta.

Ingrida galiausiai pasirinko sujungti du iš trijų savo kreditų. Įmoka sumažėjo ne itin daug, bet, jos žodžiais, dingo tas kas mėnesį pasikartojantis vidinis skambutis. „Dabar turiu vieną datą. Tą dieną tiesiog žinau, kad reikia turėti pinigų — ir viskas”, — sako ji.

Kartais finansinė ramybė prasideda ne nuo didesnių pajamų, o nuo mažesnio skaičiaus datų kalendoriuje. Ir nors pinigų valdymas niekada netaps mėgstamiausiu vakaro užsiėmimu, jis gali nustoti būti tuo, kas kiekvieno mėnesio 10 dieną verčia atidaryti programėlę užgniaužus kvapą.