Kai šeimos fotosesiją planuoja fotografas Vilniuje, pirmasis klausimas dažniausiai skamba ne „kur”, o „kokia jūsų šeima”. Vienai šeimai tinka ramus pasivaikščiojimas parke, kitai – chaosas virtuvėje su miltais ant nosies, trečiai – šventė su visais giminaičiais. Nėra vieno teisingo formato, todėl žemiau pateikiame penkis scenarijus, kurie padeda suprasti, ko iš tikrųjų norite.

Scenarijus pirmas: „Rytas pas mus namuose”

Tinka šeimoms su mažais vaikais, kurie nemėgsta svetimų vietų. Fotografas ateina ryte, kai šviesa pro langus minkšta, ir užfiksuoja tai, kas vyksta natūraliai: pusryčiai, pižamos, nesusišukuoti plaukai, kačiukas ant sofos. Niekas nepozuoja, niekas neperrengiamas. Svarbiausia sąlyga – išvalyti ne visą butą, o tik kelias vietas, kuriose vyks veiksmas. Dažniausiai tai virtuvė, svetainė ir vaikų kambarys.

Tokios nuotraukos po penkerių metų tampa brangesnės už bet kokius studijos portretus, nes jose atpažįstama jūsų tikroji kasdienybė: tas pats puodelis, tas pats kilimas, žaislas, kurio vaikas nepaleisdavo iš rankų.

Scenarijus antras: „Pasivaikščiojimas su tikslu”

Šis variantas tinka šeimoms, kurios mėgsta judėti. Susitinkama parke, prie upės ar miško takuose, ir visa sesija vyksta einant. Vaikai bėgioja, tėvai juos vejasi, seneliai eina po ranka. Fotografas lydi ir ieško momentų: kaip mažylis paima mamos pirštą, kaip paauglys slapčia nusišypso. Vilniuje tam tinka Vingio parkas, Verkių regioninis parkas ar Neries krantinė.

Svarbu pasirinkti patogią avalynę ir nesistengti nei per daug derinti drabužių, nei jų keisti. Pakanka vienos paletės: šilti žemės atspalviai rudenį, šviesūs tonai vasarą, ryškesni akcentai žiemą.

Scenarijus trečias: „Visi kartu”

Kai šeima didelė, o susitinka retai, fotosesija tampa proga sustoti. Tokiame formate dažniausiai būna dvi dalys: grupinės nuotraukos ir mažesni sluoksniai – seneliai su anūkais, broliai ir seserys, kiekviena šeima atskirai. Pravartu iš anksto sudaryti sąrašą ir paskirti žmogų, kuris kvies reikiamus žmones, nes didžiausias laiko vagis – ieškojimas, kur dingo dėdė.

Čia svarbu ir saugumas vyresniems žmonėms: parinkite vietą, kur galima sėdėti, ir venkite ilgų pėsčiųjų atkarpų. Maži vaikai ilgai laukti nesugeba, todėl su jais verta fotografuoti pirmiausia.

Scenarijus ketvirtas: „Mūsų tradicija”

Kai kurios šeimos turi savus ritualus: sekmadienio blynus, kalėdinį pyragų kepimą, rudens obuolių skynimą. Šis scenarijus remiasi tuo, kad fotografas prisijungia prie tradicijos ir užfiksuoja ją iš vidaus. Kaip vaikai sijoja miltus, kaip tėtis kala vinį, kaip močiutė rodo receptą. Tokiose nuotraukose gausu rankų, detalių ir tarpusavio šilumos, o tai dažnai sunkiai pasiekiama pozuotose sesijose.

Išskirtinė šio scenarijaus savybė – kad jį galima kartoti kasmet. Po dešimties metų turėsite seriją, kurioje matyti, kaip keitėsi vaikai, kaip ilgėjo rankos, kaip keitėsi virtuvė.

Scenarijus penktas: „Naujas šeimos narys”

Gimus vaikui ar pasipildžius šeimai augintiniu, daugelis nori nuotraukų, kurios išsaugo pirmąsias savaites. Tai jautrus laikotarpis: miego trūksta, nuotaika kinta, o namai ne visada tvarkingi. Todėl fotografas turi būti ypač atidus ir lankstus. Sesija trumpa, dažnai pailsimo pertraukomis, o kadrai – paprasti: rankos ir kojytės, tėčio ranka ant mamos peties, vyresnysis vaikas, žvelgiantis į naujagimį.

Svarbu pasakyti, kad nereikia atrodyti pailsėjus ar tobulai. Šioje fotografijos srityje autentiškumas vertinamas labiau nei išvaizda.

Scenarijus šeštas (neoficialus): „Keturkojis šeimos narys”

Nors prašyta penkių, praktikoje dažnai prisideda ir šeštas variantas – šeima su augintiniu. Šuo ar katė nėra papildomas rekvizitas, o pilnavertis šeimos narys, ir dažnai būtent jis nulemia sesijos nuotaiką. Tokiose sesijose svarbu pasirinkti vietą, kurioje gyvūnui saugu ir patogu, ir turėti skanėstų, kad jis žiūrėtų į kamerą. Fotografas, turintis patirties su gyvūnais, dažnai pirmiausia leidžia šuniui apsiprasti, pauosto įrangą, ir tik tada pradeda fotografuoti. Kai kuriais atvejais verta turėti ir antrą žmogų, kuris tvarkytų gyvūną, kad šeima galėtų koncentruotis į kadrą.

Kaip nepersistengti su aprangos derinimu

Daugelis šeimų nusprendžia, kad visi turi būti vienodi: baltais marškinėliais ir džinsais. Tai veikia, bet gali atrodyti šabloniškai. Geresnis būdas – pasirinkti vieną spalvų šeimą ir leisti kiekvienam išreikšti save. Vienas gali vilkėti megztinį, kitas – marškinius, trečias – suknelę, bet visi derėtų tonais. Vaikai paprastai rinksis tai, kas jiems patogu, o tai tik į naudą: patogus vaikas yra laimingas vaikas.

Venkite didelių logotipų, mirgančių raštų ir ryškių neoninių spalvų, kurios atsispindi odoje. Jei neapsisprendžiate, geriausias pasirinkimas – natūralios medžiagos ir neutralios spalvos.

Kaip pasirinkti scenarijų

Pirmiausia pagalvokite apie savo šeimos būdą. Jei jūsų namai šurmuliuoja, o vaikai nenustygsta, rinkitės namų ar parko variantą. Jei šeima rami ir mėgsta tradicijas, tinka ketvirtas scenarijus. Jei turite platesnį ratą, trečias padės viską sutvarkyti vienu kartu. Antra, pagalvokite, kam ši fotografija skirta: sienai, albumui, dovanai močiutei ar tiesiog atminčiai. Tai nulems, kiek kadrų jums reikia ir kokio formato.

Trečia, nesibaiminkite derinti. Dažnai geriausias rezultatas gaunamas, kai pradedama nuo trumpo pasivaikščiojimo, o baigiama namuose su karštu šokoladu. Fotografas gali pasiūlyti, kaip tai išdėlioti per vieną sesiją, kad niekas nepavargtų.

Kiek laiko skirti

Šeimos sesijos trukmė priklauso nuo vaikų amžiaus. Su kūdikiais ir mažyliais pakanka keturiasdešimties minučių, nes jų dėmesys išsenka greitai. Su ikimokyklinukais – apie valandą, su mokyklinio amžiaus vaikais – iki pusantros valandos. Didesnėms grupėms, kuriose dalyvauja kelios kartos, patartina skirti bent dvi valandas, kad nereikėtų skubėti. Visais atvejais geriau sesiją baigti šiek tiek anksčiau, nei kol visi pavargę ir susierzinę.

Ką pasakyti vaikams

Vaikams pasakykite tiesą: „Ateis žmogus, kuris darys nuotraukas, o mes tiesiog žaisime.” Neapgaudinėkite, kad tai bus trumpai ar kad nereikės nieko daryti. Pasiūlykite pasirinkti vieną mėgstamą žaislą ar knygą, kuri gali būti kadre. Su paaugliais derėkitės: leiskite jiems pasirinkti kurį nors elementą, pavyzdžiui, vietą ar muziką. Kai žmogus jaučia, kad jo nuomonė svarbi, jis bendradarbiauja.

Ką daryti po sesijos

Gavę nuotraukas, nežiūrėkite jų vien telefone. Pasirinkite dešimt mėgstamiausių ir išspausdinkite. Kelias pakabinkite namuose, vieną nusiųskite seneliams, o likusias įdėkite į albumą. Taip šeimos nuotraukos virsta gyva istorija, o ne dar vienu aplanku kompiuteryje.